Ekstremalių situacijų valdymo planas
LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punktas (Žin., 1998, Nr. 115-3230), “Kriterijai ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą bei ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą“ (Žin., 2010, Nr. 46-2236) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2011m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-70 ,,Dėl ekstremalių situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 24-1200) nustato, kad ekstremalių situacijų valdymo planus (ESVP) rengia šie ūkio subjektai ir kitos įstaigos: 1. kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti ekstremaliąją situaciją ir pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai: 1.1. valstybinės reikšmės objektai; 1.2. strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, išvardytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2009, Nr. 93-3968), išskyrus valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, turinčią Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės avarinės parengties planą; 1.3. pavojingieji objektai, kuriuose pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159), medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių I lygiui ar jį viršija, bet nepasiekia II lygio; 1.4. įmonės, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus; 1.5. pavojingas atliekas gaminančios bei tvarkančios įmonės ir nepavojingas atliekas šalinančios įmonės; 1.6. ūkio subjektai ar kitos įstaigos, kuriose darbuotojai savo veikloje naudoja arba kitaip kontaktuoja su antrosios, trečiosios arba ketvirtosios grupės biologinėmis medžiagomis; 1.7. ūkio subjektai, tiekiantys rinkai ar kitaip tvarkantys, taip pat laikinai įvežantys į Lietuvos teritoriją perdirbti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus; 1.8. apdirbamosios gamybos (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), ūkio subjektai, kai juose vienoje vietoje dirba daugiau kaip 50 žmonių; 1.9. ūkio subjektai, užsiimantys civilinių pirotechnikos priemonių gamyba, laikymu ir naudojimu; 1.10. ūkio subjektai, vykdantys ūkinę veiklą, kuriai dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ar buvo nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, išskyrus pavojinguosius objektus, kuriuose pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatus medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija; 1.11. ūkio subjektai, užsiimantys radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla; 1.12. ūkio subjektai, gaminantys, importuojantys ir transportuojantys naftos produktus; 1.13. ūkio subjektai, eksploatuojantys valstybinės svarbos energetikos objektus; 2. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kuriose pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolatos ar laikinai būna žmonių: 2.1. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, teikiančios apgyvendinimo paslaugas (viešbučiai, moteliai, svečių namai), kai juose vienu metu gali būti 100 žmonių ir daugiau; 2.2. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, išdėstytos Informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veiklai ekstremaliųjų situacijų atvejais teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1110 ( Žin., 2011, Nr. 162-7698), 6 ir 7 punkte; 2.3. kitos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms prievolė rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus numatyta šių planų rengimo metodinėse rekomendacijose, kurias tvirtina sveikatos apsaugos ministras; 2.4. socialinės globos įstaigos ir laikino apnakvindinimo paslaugas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, kai jose vienu metu gali būti 50 žmonių ir daugiau; 2.5. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, teikiančios formaliojo švietimo paslaugas arba vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas; 2.6. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kuriems nuosavybės teise priklauso patalpos ar pastatai, kuriuose vykdoma kūrybinė, meninė ir pramogų, sporto renginių organizavimo (teatrai, kino teatrai, koncertų salės, universalios salės ir kita), sveikatos gerinimo ir poilsio organizavimo, finansinių paslaugų ar draudimo veikla ir kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 200 žmonių, o kai šias patalpas ar pastatus pagal sutartis valdo kiti ūkio subjektai ar kitos įstaigos – ūkio subjektai ir kitos įstaigos, valdantys šias patalpas ar pastatus; 2.7. prekybos paskirties ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kai bendras patalpų plotas viršija 2000 m2; 3. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių teritorijoje ir (ar) atsakomybėje yra kultūros paveldo objektai ir kurie užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, valdo ir administruoja statinius bei jų kompleksus, ansamblius, įregistruotus kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės; 4. miškų urėdijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Geslitos saugo centro specialistai gali padėti Jums organizuoti ekstremalių situacijų valdymo plano parengimą, atsižvelgiant i norminių teisės aktų reikalavimus palankiausiomis salygomis.
